Įspėjame, kad šioje demotyvacijoje pateikiama informacija, skirta asmenims nuo 18 metų,
kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija.
Jei Jums nėra 18 metų, prašome neatidaryti šio puslapio.
Atidarydamas šį puslapį, Aš patvirtinu kad: Man jau yra 18 metų. Vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik mano asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Man per Kalėdas nereikia jokios dovanos, - nebent pakankamai ilgų kopėčių, kad galėčiau apkabinti tuos, kurie išėjo anksti
Demotyvacija.lt primena:Duomenys, publikuoti demotyvacija.lt tinklalapyje yra tinklalapio nuosavybė ir negali būti kopijuojami, platinami, perpublikuojami, dekompiliuojami ar kitaip platinami be išankstinio raštiško tinklalapio savininkų ar duomenų autorinių teisių savininko sutikimo. Modifikavimas ar neleistinas naudojimas pažeidžia autorių intelektualinės nuosavybės teises į duomenis.
Demotyvacija.lt leidžia publikuoti turinį pasinaudodami aukčiau pateiktais kodais juos nemodifikuojant.
Ir todėl reikia vertint kol žmogus gyvas ir viską jam pasakyti, kad nereiktų per Kalėdas prašyti kopėčių.
Kartais net nesusimastom, kad tas žmogus, kad ir miręs jis vistiek su mumis, ir ne tik širdy, bet mintyse, tavo namuose ar net kambaryje.
kažkaip aš nelaikau savęs nei mažvaike, nei nesubrendėle, nei dar ten kažkuo, kuo buvau išvadinta dėl to, kad man patiko #3 komentaras. puikiai žinau ką reiškia artimo žmogaus netektis. bet prieš tokį sarkazmo persunktą juodąjį humorą vistiek neatsilaikau.
stai ir pasireiskia lietuviu mentalitetas, nei uzuojautos nei ka tik spaudyt viens kitam i veida ir tesugeba. suprantu kad cia 18-22metu lankytojai sudaro tik 5proc. o likusieji mazvaikiai ir dar tikrai nesubrende kaip asmenybes todel ir raso pievas manydami jog tai suteiks jiems ivaizdi ar padarys juos "kietesniais"
na kokie tevai tokie vaikai.. o dar jei grynas lietuviskas kraujas tai iskarto kryzius visam gyvenimui...
#13#3#7#15#16#18#19
jūs visi toki nevykėliai, kad man graudu skaityt jūsų komentarus.. kai prarasit tikrai artimą draugą ar giminaitį, be kurio labai sunku tai ir tik tada suprasit kaip norėtūsi jį dar kartą apkabint, kad jokios dovanos, joki pinigai neatstoja tikros, artimos, neįkainojamos draugystės.. užjaučiu aš jus..
Kartais net nesusimastom, kad tas žmogus, kad ir miręs jis vistiek su mumis, ir ne tik širdy, bet mintyse, tavo namuose ar net kambaryje.
na kokie tevai tokie vaikai.. o dar jei grynas lietuviskas kraujas tai iskarto kryzius visam gyvenimui...
jūs visi toki nevykėliai, kad man graudu skaityt jūsų komentarus.. kai prarasit tikrai artimą draugą ar giminaitį, be kurio labai sunku tai ir tik tada suprasit kaip norėtūsi jį dar kartą apkabint, kad jokios dovanos, joki pinigai neatstoja tikros, artimos, neįkainojamos draugystės.. užjaučiu aš jus..