asen, aš pritariu tau, kad turėdamas talentą kažkam net ir liūdėdamas sugebėsi sukurti gerą darbą. Bet mano demotyvacija neprieštarauja man. Tiesiog aš noriu pasakyti, kad man atrodo taip, kaip aš rašau demotyvacijoje, nes aš manau, kad tai, kas tikra, kuriama tik iš širdies. Bent jau aš taip kuriu. Tačiau tuo pačiu aš neuždarau durų kitoms nuomonėms. Pavyzdžiui, tavo nuomonei :). Vis dėlto ir tu sakai, kad kiekvienas gali savaip suprasti meną. Lygiai taip pat kiekvienas savaip gali suprasti ir tai, kaip tas menas turi būti kuriamas. Mano nuomone, menas negali būti darbu. Praeitame komentare minėjau, kad kūrinys pagal užsakymą gal ir atrodys gerai, bet jame nebus tavo sielos. Tai ir yra svarbiausia. Mene turi būti dalelė tavęs, tavo ir tik tavo minčių, kažko, kas bus aktualu tik tau vienam, ko niekas kitas nesupras (bet tai netrukdys kitiems grožėtis tavo menu). Tuo menas ir yra žavus. Man. Demotyvacijoje turėjau omenyje tikrą meną. Tikras menas - toks menas, į kurį įdedi save, o aš savęs į darbus pagal užsakymą įdėti tiesiog negaliu. Aš nebandau atrodyti protingu žmogumi ir rašyti kuo įmantresniais žodžiais. Kaip tik stengiuosi rašyti paprastai. Esu toks žmogus, koks esu - visada reiškiantis savo nuomonę, sakantis tai, ką galvoju. Tačiau tuo pačiu neužtrenkiu durų, kaip jau minėjau, ir kitoms nuomonėms. Jeigu jūs esate sau į galvas įsikalę savo tiesas ir manote, kad visada esate teisūs, tai labai klystate. Aš nesakau, kad jūsų nuomonė yra bloga. Tiesiog aš manau kitaip. Ir aš argumentuoju, rašau, kodėl man atrodo taip, o ne kitaip. O tuo tarpu jūs tik rašote, kad nieko nesupratote ir jums čia neįdomu, bet jokių argumentų jūsų pranešimuose nėra. Ir jeigu jūs nesuprantate to, ką rašau, vadinasi, neįsigilinate. Tad neverta tikėtis, kad suprasite demotyvaciją. Daugeliui žmonių reikia paprastumo - pavyzdžiui, juokelių. Sukurk demotyvaciją apie namų darbus, kaip juos atidėlioji, ir keli tūkstančiai žmonių spaus "Patinka". O sukurk kažką rimtesnio, turinčio kur kas didesnę prasmę, ir liksi nesuprastas. Dažniausiai žmonės sako, kad nesąmonė yra tai, ko patys nesupranta. Nesu paviršutiniškas žmogus. Tiek mano komentaruose, tiek šioje demotyvacijoje reikia bandyti įsigilinti ir suprasti tai, ką aš noriu pasakyti. O jeigu jūs viena akimi skaitysite tai, ką rašau, kita sėdėsite feisbuke ir susirašinėsite skaipe, plius valgysite ir dar klausysite muzikos, tikrai nieko nesuprasite. Reikia susikaupti.

Jeigu jums kažkas atrodo nepriimtina arba jūs kažko nesuprantate, tai dar nereiškia, kad sukurta nesąmonė. Visokių žmonių yra ir tie visokie žmonės į viską žvelgia skirtingai. Įprastai nekomentuoju savo demotyvacijų, nes visa tai gali peraugti į paprasčiausią ginčą :). Tačiau šįkart labai knietėjo. Jūs aiškinatės, ką aš norėjau parodyti šia demotyvacija. Šia demotyvacija aš norėjau pasakyti tai, kad gražiausias menas gimsta viduje. Netikėtai. Iš niekur nieko kyla mintis, kurią tu: surimuoji, nupieši, pastatai iš jos spektaklį, parašai, sušoki... ir t.t. O tuomet, kai turi užsakymą, tu mąstai, kaip kažką padaryti konkrečia tema. Ir čia dedu kirtį visiems, kurie sako, kad mano demotyvacija - nesąmonė. Aš nesakau, kad menas, sukurtas pagal užsakymą, yra blogas. Tai gali būti beprotiškai gražu. Tai gali žavėti žmones. "Paskutinė vakarienė", "Mona Liza", "La Gioconda"... Tai nuostabu :). Tačiau ar jūs žinote, ką tuo metu, kai kūrė, galvojo autoriai? Ar jūs žinote, ką jie jautė? Apie tai, būtent apie tai aš ir kalbu! Apie neįkainojamą jausmą, kurį jauti, kai sukuri kažką iš minties, šovusios tau į galvą akimirksniu. Kaip jau minėjau pradžioje, yra visokių žmonių ir visi tie žmonės skirtingi. Galbūt ne visi jaučia tą neįkainojama jausmą kurdami ne pagal užsakymą, kurį jaučiu aš. Gal kažkas kuria pagal užsakymą ir jaučiasi nuostabiai. Į demotyvaciją negali sutalpinti didžiulio teksto. Tai tik sakinys ar du. Ir dažnai būna taip, kad kiti supranta tuos žodžius skirtingai. Negaliu sutalpinti kiekvieno žmogaus požiūrio į meną. Gal ši demotyvacija ir atrodo neteisinga tiems, kurie nekuria, arba tiems, kuriems gera kurti pagal užsakymą. Tačiau ši demotyvacija yra teisinga MAN ir tiems, kurie jaučia tą patį. Ji ir skirta MUMS bei nuostabiam jausmui. Aš tikrai manau, jog darbas ir menas - du skirtingi dalykai. Žmonės uždarbiauja rašydami, tapydami, dainuodami. Ir jeigu jie atsižvelgia į tai, kas patinka žmonėms, o ne jiems patiems, tai nereiškia, kad kūrinys bus blogas. Tačiau tai reiškia tai, jog jis nepamaitins kūrėjo sielos. Puikiai žinau, kad tokie patys kūrėjai kaip aš supras, ką norėjau pasakyti. O kitiems pakartosiu: jeigu jums kažkas atrodo nepriimtina arba jūs kažko nesuprantate, tai dar nereiškia, kad sukurta nesąmonė.